2010 lapkričio 17 d. Panevėžio miesto apylinkės teismas prokuratūros prašymu visam laikui užvertė garsiąją pedofilijos ir žudymų bylą. Natūralus prokuratūros pageidavimas, suprantamas teismo sprendimas. Tačiau nesunku nujausti, kad priešingai kai kurių prokurorų norams tik laiko klausimas, kada ši byla bus pradėta nagrinėti iš esmės ir nuo pradžių, nuo pat pirmojo jos takto. O šiandien publikuojame EKSPERTAI.EU skundą dėl vieno vaizdingo šios bylos epizodo Vilniaus miesto 1-os Apylinkės teismo teisėjams.
VILNIAUS MIESTO 1-OS APYLINKĖS TEISMO IKITEISMINIO TYRIMO TEISĖJAMS
S K U N D A S
Dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroro Dariaus Alinsko 2011-01-06 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą
2011 m. sausio 11 d.
Vilnius
2010 m. gruodžio 1 d. kreipėmės su prašymu į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą, prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai prokurorų padarytų nusikalstamų veikų rezonansinėje pedofilijos ir žudymų byloje, t.y. dėl prokurorų sąmoningai, net keturis mėnesius iš eilės skleisto šmeižto.
Prašyme nurodėme, kad 2010 m. balandžio 22 d. vykusioje spaudos konferencijoje l. e. Generalinio prokuroro pareigas Raimondas Petrauskas paskleidė melą, kad šalia nužudyto Drąsiaus Kedžio rasto pistoleto „IŽ 79-8 Baikal“ aptikti DNR pėdsakai yra D. Kedžio, t.y. be jokio teismo nuosprendžio R. Petrauskas pareiškė, kad „žudė vienas Kedys“. Apie tai plačiai skelbė žiniasklaida. Šie teiginiai prokuratūros oficialiai buvo paneigti tik praėjus keturiems mėnesiams po jų paskelbimo ir tai šalyje sukėlė bereikalingas įtampas.
Prašyme nurodėme, kad 2010 m. balandžio 22 d. vykusioje spaudos konferencijoje l. e. Generalinio prokuroro pareigas Raimondas Petrauskas paskleidė melą, kad šalia nužudyto Drąsiaus Kedžio rasto pistoleto „IŽ 79-8 Baikal“ aptikti DNR pėdsakai yra D. Kedžio, t.y. be jokio teismo nuosprendžio R. Petrauskas pareiškė, kad „žudė vienas Kedys“. Apie tai plačiai skelbė žiniasklaida. Šie teiginiai prokuratūros oficialiai buvo paneigti tik praėjus keturiems mėnesiams po jų paskelbimo ir tai šalyje sukėlė bereikalingas įtampas.
2011-01-07 EKSPERTAI.EU buvo įteiktas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro Dariaus Alinsko 2011-01-06 nutarimas, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d., padarymo.
Šiame nutarime nurodyta, kad Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio dispozicijoje numatytas asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn už konkretaus žmogaus šmeižimą. LR BK 155 straipsnio 1 dalyje numatytas asmens patraukimas atsakomybėn už viešą užgaulų konkretaus žmogaus pažeminimą veiksmu, žodžiu ar raštu. Šias nusikalstamas veikas įstatymų leidėjas priskyrė prie veikų, kurios nagrinėjamos privataus kaltinimo bylų proceso nustatyta tvarka. Pagal BPK 408 straipsnį nuostatas privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko ne valstybės institucija, o pats nukentėjusysis arba jo atstovas. BPK 409 str. numato dvi išimtis, kada prokuroras turi teisę reikalauti atlikti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, kurios dažniausiai nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka: pirma, kai nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę, ir antra, kai jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų. Nagrinėjamas pareiškimas pateiktas asmenų, kurių joks teisinis (procesinis) ryšys su pareiškime nurodytais ikiteisminiais tyrimais, tiek su D. Kedžiu ir jo interesais nenustatytas. R. Petrauskas minėtos spaudos konferencijos metu paskelbė tik dalį duomenų iš J. Furmanavičiaus ir V. Naruševičienės nužudymo ir D. Kedžio mirties priežasčiai nustatyti tyrimų, ir jokių galutinių išvadų nepadarė. Pažymėtina, kad nors ir buvo suklysta teikiant informaciją, tačiau tai neduoda pagrindo teigti, kad tai buvo padaryta tyčia, nes kaip minėta, ši klaida įsivėlė skelbiant įvairią informaciją apie rastus pėdsakus ir J. Furmanavičiaus bei V. Naruševičienės nužudymo byloje, ir byloje D. Kedžio mirties priežasčiai bei aplinkybėms nustatyti. Šiomis aplinkybėmis išsakyti R. Petrausko teiginiai, kuriuos vėliau Generalinė prokuratūra paneigė, negali būti laikytini D. Kedžio šmeižtu ar jo įžeidimu.
Manome, kad skundžiamas Generalinės prokuratūros prokuroro D. Alinsko 2011-01-06 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 154 str. 2 d. ir LR BK 155 str. 1 d. padarymo, yra priimtas netinkamai aiškinant ir taikant LR BPK reikalavimus, dėl ko negali būti laikomas nei pagrįstu, nei teisėtu ir Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo turi būti panaikintas.
LR BPK 2 str. numato pareigą prokurorui ir ikiteisminio tyrimo įstaigai, kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.
LR BPK 166 str. 1 d. 1 p. numato, jog ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką.
LR BPK 168 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais - ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.
Kompleksiškai aiškinant ir taikant LR BPK 166 str. 1 d. ir LR BPK 168 str. 1 d., galima daryti pagrįstą išvadą, jog gavus informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, paprastai visais atvejais turi būti pradedamas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas ir tuomet, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo negalima patikimai spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių. Tik pradėjus ikiteisminį tyrimą galima atlikti procesinius veiksmus, kurie patvirtintų arba paneigtų, kad asmuo galėjo padaryti nusikalstamą veiką, tai yra rinkti informaciją iš trečiųjų asmenų bei apklausti asmenis, galimai susijusius su neteisėta veikla ar asmenis, kuriems žinomos su tuo susijusios aplinkybės (LR BPK 20 str. 3 d., LR BPK 78 str.). Rinkti nurodytus duomenis galima tik pradėjus ikiteisminį tyrimą. Atsižvelgiant į šiuos argumentus galima daryti pagrįstą išvadą, jog skundžiamą procesinį sprendimą priėmęs prokuroras ne tik kad nepatikrino mūsų prašyme bei skunde išdėstytų aplinkybių, bet nepradėjęs ikiteisminio tyrimo negalėjo padaryti netgi teoriškai.
Vadovaujantis LR BPK 2 str. akivaizdu, jog pareiga aiškintis nusikalstamas veikas bei juos padariusius asmenis tenka ikiteisminio tyrimo pareigūnams bei prokurorui, bet ne pareiškimą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką padavusiam asmeniu, kuris tokių galimybių neturi.
2010 m. balandžio 22 d. spaudos konferenciją surengęs tuomet Generalinei prokuratūrai vadovavę Raimondas Petrauskas pareiškė, kad šalia D.Kedžio kūno rastas pistoletas "Baikal IŽ 79-8" su dėtuve ir devyniais šoviniais yra tas ginklas, iš kurio pernai spalio 5 d. buvo nušautas Kauno apygardos teismo teisėjas Jonas Furmanavičius ir Violeta Naruševičienė, ant ginklo rasti DNR pėdsakai yra D. Kedžio.
Susipažinus su Drąsiaus Kedžio nužudymo (mirties) byla, paaiškėjo, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras R. Petrauskas surengtos spaudos konferencijos Generalinėje prokuratūroje metu melavo tiek žurnalistams, tiek visuomenei.
Kalbant apie D. Kedžio DNR pėdsakus ant šalia jo kūno rasto ginklo, akivaizdu, kad prokuroras R. Petrauskas melavo, šmeiždamas D. Kedį. Kaip R. Petrauskas 2010 m. balandžio 22 d. spaudos konferencijos metu galėjo žinoti, kad ant ginklo rasti DNR pėdsakai yra D. Kedžio, jeigu Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialistas tik po paros, t.y. 2010-04-23 davė išvadą Nr. 140-(3051)-ISI-3058, kad ant tirti pateikto pistoleto „Baikal“ ir apkabos, rastų 2010-04-17 šalia nenustatytos asmens tapatybės vyriškos lyties lavono prie Kauno marių, Šlienavoje, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.
D. Kedžio mirties byloje taip pat yra Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Identifikavimo valdybos viršininko Sigito Sinkevičiaus 2010-04-23 pranešimas Kauno rajono policijos komisariatui, kad neatpažinto vyriškos lyties lavono, rasto 2010-04-17 Kauno rajone, Samylų sen., Šlienavos kaime, prie Kauno marių, rankų pirštų atspaudai buvo patikrinti Lietuvos policijos duomenų registre, patikrinimo metu šio lavono asmenybė nenustatyta.
Taigi 2010-04-22, kai prokuroras R. Petrauskas su šypsena veide skelbė melagingus, D. Kedį žeminančius, šmeižiančius teiginius, aplamai net specialistas nebuvo davęs išvados dėl DNR pėdsakų ant ginklo. Net 2010-04-23 pagal negyvo D. Kedžio pirštų antspaudus nebuvo identifikuota jo asmenybė. Specialisto išvada patvirtina, kad D. Kedžio biologiniai pėdsakai ant rasto prie jo kūno ginklo nenustatyti.
Kad prokuroras R. Petrauskas sąmoningai, o ne atsitiktinai paskelbė šmeižiančią ir įžeidžiančią informacija dėl DNR pėdsakų ant ginklo patvirtina ir tai, kad sekančią dieną po melagingos informacijos paskelbimo gavus Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadą, kad ant tirti pateikto pistoleto „Baikal“ ir apkabos nebuvo rasta D. Kedžio pėdsakų, ši melaginga informacija Generalinėje prokuratūroje buvo paneigta tik 2010-08-30, t.y. praėjus daugiau negu keturiems mėnesiams.
Ikiteisminis tyrimas dėl V. Naruševičienės ir J. Furmanavičiaus nėra pabaigtas, todėl teiginys, kad ant ginklo rasti jo biologiniai pėdsakai (DNR) žemina D. Kedžio ir jo tėvų garbę ir orumą. Tokias Generalinės prokuratūros prokuroro R. Petrausko pareiškimais D. Kedžio tėvams padaryta labai didelė neturtinė žala.
Manome, kad prokurorų veiksmuose yra nusikaltimų, numatytų LR BK 154 str. 2 d. ir LR BK 155 str. 1 d., požymiai.
Maža to, galima nuspėti, kad toks prokuroro R. Petrausko dezinformacijos paskleidimas galėjo būti sąmoningu kurstymu siekiant išprovokuoti ir masinių neramumų organizavimą. Todėl manome, kad prokurorų veiksmuose yra nusikaltimų, numatytų LR BK 283 str. 1 d., požymiai.
LR BPK 166 str. 1 d. 1 p. numato, jog ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką. Ši procesinė teisės norma taikoma ir tiriant prokurorų galimai padarytas nusikalstamas veikas.
2011-01-06 nutarime teisingai nurodyta, kad BPK numato dvi išimtis, kada prokuroras turi teisę reikalauti atlikti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, kurios dažniausiai nagrinėjamos privataus kaltinimo bylų proceso nustatyta tvarka: pirma, kai nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę, ir antra, kai jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų. Manome, kad šiuo atveju egzistuoja abi sąlygos.
Pirma, pedofilijos byla ir su ja susijusių asmenų mirties bylos turi ypatingai didelę visuomeninę reikšmę. Antra, nužudytas asmuo, t.y. pats D. Kedys jau negali ginti teisėtų savo interesų.
Taigi šiuo atveju prokuroras turi teisę reikalauti atlikti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, nagrinėjamų privataus kaltinimo tvarka.
Nutarime nurodytas motyvas, jog nagrinėjamas pareiškimas pateiktas asmenų, kurių joks teisinis (procesinis) ryšys nenustatytas su pareiškime nurodytais ikiteisminiais tyrimais, tiek su D. Kedžiu ir jo interesais, yra visiškai nepagrįstas. Asmenys, pateikė prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą EKSPERTAI.EU vardu, yra visuomenės nariai, todėl šiuo atžvilgiu akivaizdi galimų padarytų nusikalstamų veikų visuomeninė reikšmė. Be to, sekant tokia prokuroro logika, galima būtų padaryti išvadą, kad jeigu nužudytas ir apšmeižtas D. Kedys neturėtų tėvų ir sesers, tai jo mirusio interesų nebebūtų kam mūsų visuomenėje ginti.
Nutarime nurodytas motyvas, kad R. Petrauskas minėtos spaudos konferencijos metu paskelbė tik dalį duomenų iš J. Furmanavičiaus ir V.Naruševičienės nužudymo ir D. Kedžio mirties priežasčiai nustatyti tyrimų, ir jokių galutinių išvadų nepadarė, prasilenkia su elementaria logika. Paskelbus informaciją, jog šalia D. Kedžio kūno rastas ginklas, iš kurio nušauti asmenys, ir ant to ginklo yra D. Kedžio DNR pėdsakai, tai protingai mąstančiam asmeniui po tokios R. Petrausko pateiktos informacijos spaudos konferencijoje būtų galima padaryti tik vieną išvadą – žudė D. Kedys. O tai kartu yra ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimas.
Nutarime nurodyti motyvai, kad nors ir buvo suklysta teikiant informaciją, tačiau tai neduoda pagrindo teigti, kad tai buvo padaryta tyčia, nes kaip minėta, ši klaida įsivėlė skelbiant įvairią informaciją apie rastus pėdsakus ir J. Furmanavičiaus bei V. Naruševičienės nužudymo byloje, ir byloje D. Kedžio mirties priežasčiai bei aplinkybėms nustatyti. Šiomis aplinkybėmis išsakyti R. Petrausko teiginiai, kuriuos vėliau Generalinė prokuratūra paneigė, negali būti laikytini D. Kedžio šmeižtu ar jo įžeidimu, laikytini nepagrįstais.
Logiškai mąstant, prokuroras R. Petrauskas galėjo suklysti tik tuo atveju, jei J. Furmanavičiaus ir V. Naruševičienės nužudymo byloje iki 2010 m. balandžio 22 d. jau buvo atliktas tyrimas ir duota išvada dėl D. Kedžio DNR pėdsakų.
Tačiau tai neįmanoma, nes D. Kedžio mirties byloje yra Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Identifikavimo valdybos viršininko Sigito Sinkevičiaus 2010-04-23 pranešimas Kauno rajono policijos komisariatui, kad neatpažinto vyriškos lyties lavono, rasto 2010-04-17 Kauno rajone, Samylų sen., Šlienavos kaime, prie Kauno marių, rankų pirštų atspaudai buvo patikrinti Lietuvos policijos duomenų registre, patikrinimo metu šio lavono asmenybė nenustatyta.
Atsižvelgdami į nurodytas aplinkybes manome, kad 2011-01-06 Generalinės prokuratūros prokuroro D. Alinsko nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 str. 2 d. ir LR BK 155 str. 1 d. padarymo, negali būti laikomas nei pagrįstu, nei teisėtu ir turi būti panaikintas.
Vadovaudamasi išdėstytu ir LR BPK 2, 166, 168 str.
P R A Š O M E :
Panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro Dariaus Alinsko 2011 m. sausio 6 d. nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d., 155 str. 1 d. bei 283 str. 1 d. padarymo ir perduoti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo prokuratūrai svarstyti iš naujo.
EKSPERTAI.EU
P.S. Iš LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO PATVIRTINIMO IR ĮSIGALIOJIMO ĮSTATYMO:
Šiame nutarime nurodyta, kad Baudžiamojo kodekso 154 straipsnio dispozicijoje numatytas asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn už konkretaus žmogaus šmeižimą. LR BK 155 straipsnio 1 dalyje numatytas asmens patraukimas atsakomybėn už viešą užgaulų konkretaus žmogaus pažeminimą veiksmu, žodžiu ar raštu. Šias nusikalstamas veikas įstatymų leidėjas priskyrė prie veikų, kurios nagrinėjamos privataus kaltinimo bylų proceso nustatyta tvarka. Pagal BPK 408 straipsnį nuostatas privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko ne valstybės institucija, o pats nukentėjusysis arba jo atstovas. BPK 409 str. numato dvi išimtis, kada prokuroras turi teisę reikalauti atlikti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, kurios dažniausiai nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka: pirma, kai nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę, ir antra, kai jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų. Nagrinėjamas pareiškimas pateiktas asmenų, kurių joks teisinis (procesinis) ryšys su pareiškime nurodytais ikiteisminiais tyrimais, tiek su D. Kedžiu ir jo interesais nenustatytas. R. Petrauskas minėtos spaudos konferencijos metu paskelbė tik dalį duomenų iš J. Furmanavičiaus ir V. Naruševičienės nužudymo ir D. Kedžio mirties priežasčiai nustatyti tyrimų, ir jokių galutinių išvadų nepadarė. Pažymėtina, kad nors ir buvo suklysta teikiant informaciją, tačiau tai neduoda pagrindo teigti, kad tai buvo padaryta tyčia, nes kaip minėta, ši klaida įsivėlė skelbiant įvairią informaciją apie rastus pėdsakus ir J. Furmanavičiaus bei V. Naruševičienės nužudymo byloje, ir byloje D. Kedžio mirties priežasčiai bei aplinkybėms nustatyti. Šiomis aplinkybėmis išsakyti R. Petrausko teiginiai, kuriuos vėliau Generalinė prokuratūra paneigė, negali būti laikytini D. Kedžio šmeižtu ar jo įžeidimu.
Manome, kad skundžiamas Generalinės prokuratūros prokuroro D. Alinsko 2011-01-06 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 154 str. 2 d. ir LR BK 155 str. 1 d. padarymo, yra priimtas netinkamai aiškinant ir taikant LR BPK reikalavimus, dėl ko negali būti laikomas nei pagrįstu, nei teisėtu ir Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo turi būti panaikintas.
LR BPK 2 str. numato pareigą prokurorui ir ikiteisminio tyrimo įstaigai, kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.
LR BPK 166 str. 1 d. 1 p. numato, jog ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką.
LR BPK 168 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais - ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.
Kompleksiškai aiškinant ir taikant LR BPK 166 str. 1 d. ir LR BPK 168 str. 1 d., galima daryti pagrįstą išvadą, jog gavus informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, paprastai visais atvejais turi būti pradedamas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas ir tuomet, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo negalima patikimai spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių. Tik pradėjus ikiteisminį tyrimą galima atlikti procesinius veiksmus, kurie patvirtintų arba paneigtų, kad asmuo galėjo padaryti nusikalstamą veiką, tai yra rinkti informaciją iš trečiųjų asmenų bei apklausti asmenis, galimai susijusius su neteisėta veikla ar asmenis, kuriems žinomos su tuo susijusios aplinkybės (LR BPK 20 str. 3 d., LR BPK 78 str.). Rinkti nurodytus duomenis galima tik pradėjus ikiteisminį tyrimą. Atsižvelgiant į šiuos argumentus galima daryti pagrįstą išvadą, jog skundžiamą procesinį sprendimą priėmęs prokuroras ne tik kad nepatikrino mūsų prašyme bei skunde išdėstytų aplinkybių, bet nepradėjęs ikiteisminio tyrimo negalėjo padaryti netgi teoriškai.
Vadovaujantis LR BPK 2 str. akivaizdu, jog pareiga aiškintis nusikalstamas veikas bei juos padariusius asmenis tenka ikiteisminio tyrimo pareigūnams bei prokurorui, bet ne pareiškimą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką padavusiam asmeniu, kuris tokių galimybių neturi.
2010 m. balandžio 22 d. spaudos konferenciją surengęs tuomet Generalinei prokuratūrai vadovavę Raimondas Petrauskas pareiškė, kad šalia D.Kedžio kūno rastas pistoletas "Baikal IŽ 79-8" su dėtuve ir devyniais šoviniais yra tas ginklas, iš kurio pernai spalio 5 d. buvo nušautas Kauno apygardos teismo teisėjas Jonas Furmanavičius ir Violeta Naruševičienė, ant ginklo rasti DNR pėdsakai yra D. Kedžio.
Susipažinus su Drąsiaus Kedžio nužudymo (mirties) byla, paaiškėjo, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras R. Petrauskas surengtos spaudos konferencijos Generalinėje prokuratūroje metu melavo tiek žurnalistams, tiek visuomenei.
Kalbant apie D. Kedžio DNR pėdsakus ant šalia jo kūno rasto ginklo, akivaizdu, kad prokuroras R. Petrauskas melavo, šmeiždamas D. Kedį. Kaip R. Petrauskas 2010 m. balandžio 22 d. spaudos konferencijos metu galėjo žinoti, kad ant ginklo rasti DNR pėdsakai yra D. Kedžio, jeigu Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialistas tik po paros, t.y. 2010-04-23 davė išvadą Nr. 140-(3051)-ISI-3058, kad ant tirti pateikto pistoleto „Baikal“ ir apkabos, rastų 2010-04-17 šalia nenustatytos asmens tapatybės vyriškos lyties lavono prie Kauno marių, Šlienavoje, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.
D. Kedžio mirties byloje taip pat yra Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Identifikavimo valdybos viršininko Sigito Sinkevičiaus 2010-04-23 pranešimas Kauno rajono policijos komisariatui, kad neatpažinto vyriškos lyties lavono, rasto 2010-04-17 Kauno rajone, Samylų sen., Šlienavos kaime, prie Kauno marių, rankų pirštų atspaudai buvo patikrinti Lietuvos policijos duomenų registre, patikrinimo metu šio lavono asmenybė nenustatyta.
Taigi 2010-04-22, kai prokuroras R. Petrauskas su šypsena veide skelbė melagingus, D. Kedį žeminančius, šmeižiančius teiginius, aplamai net specialistas nebuvo davęs išvados dėl DNR pėdsakų ant ginklo. Net 2010-04-23 pagal negyvo D. Kedžio pirštų antspaudus nebuvo identifikuota jo asmenybė. Specialisto išvada patvirtina, kad D. Kedžio biologiniai pėdsakai ant rasto prie jo kūno ginklo nenustatyti.
Kad prokuroras R. Petrauskas sąmoningai, o ne atsitiktinai paskelbė šmeižiančią ir įžeidžiančią informacija dėl DNR pėdsakų ant ginklo patvirtina ir tai, kad sekančią dieną po melagingos informacijos paskelbimo gavus Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadą, kad ant tirti pateikto pistoleto „Baikal“ ir apkabos nebuvo rasta D. Kedžio pėdsakų, ši melaginga informacija Generalinėje prokuratūroje buvo paneigta tik 2010-08-30, t.y. praėjus daugiau negu keturiems mėnesiams.
Ikiteisminis tyrimas dėl V. Naruševičienės ir J. Furmanavičiaus nėra pabaigtas, todėl teiginys, kad ant ginklo rasti jo biologiniai pėdsakai (DNR) žemina D. Kedžio ir jo tėvų garbę ir orumą. Tokias Generalinės prokuratūros prokuroro R. Petrausko pareiškimais D. Kedžio tėvams padaryta labai didelė neturtinė žala.
Manome, kad prokurorų veiksmuose yra nusikaltimų, numatytų LR BK 154 str. 2 d. ir LR BK 155 str. 1 d., požymiai.
Maža to, galima nuspėti, kad toks prokuroro R. Petrausko dezinformacijos paskleidimas galėjo būti sąmoningu kurstymu siekiant išprovokuoti ir masinių neramumų organizavimą. Todėl manome, kad prokurorų veiksmuose yra nusikaltimų, numatytų LR BK 283 str. 1 d., požymiai.
LR BPK 166 str. 1 d. 1 p. numato, jog ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką. Ši procesinė teisės norma taikoma ir tiriant prokurorų galimai padarytas nusikalstamas veikas.
2011-01-06 nutarime teisingai nurodyta, kad BPK numato dvi išimtis, kada prokuroras turi teisę reikalauti atlikti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, kurios dažniausiai nagrinėjamos privataus kaltinimo bylų proceso nustatyta tvarka: pirma, kai nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę, ir antra, kai jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų. Manome, kad šiuo atveju egzistuoja abi sąlygos.
Pirma, pedofilijos byla ir su ja susijusių asmenų mirties bylos turi ypatingai didelę visuomeninę reikšmę. Antra, nužudytas asmuo, t.y. pats D. Kedys jau negali ginti teisėtų savo interesų.
Taigi šiuo atveju prokuroras turi teisę reikalauti atlikti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, nagrinėjamų privataus kaltinimo tvarka.
Nutarime nurodytas motyvas, jog nagrinėjamas pareiškimas pateiktas asmenų, kurių joks teisinis (procesinis) ryšys nenustatytas su pareiškime nurodytais ikiteisminiais tyrimais, tiek su D. Kedžiu ir jo interesais, yra visiškai nepagrįstas. Asmenys, pateikė prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą EKSPERTAI.EU vardu, yra visuomenės nariai, todėl šiuo atžvilgiu akivaizdi galimų padarytų nusikalstamų veikų visuomeninė reikšmė. Be to, sekant tokia prokuroro logika, galima būtų padaryti išvadą, kad jeigu nužudytas ir apšmeižtas D. Kedys neturėtų tėvų ir sesers, tai jo mirusio interesų nebebūtų kam mūsų visuomenėje ginti.
Nutarime nurodytas motyvas, kad R. Petrauskas minėtos spaudos konferencijos metu paskelbė tik dalį duomenų iš J. Furmanavičiaus ir V.Naruševičienės nužudymo ir D. Kedžio mirties priežasčiai nustatyti tyrimų, ir jokių galutinių išvadų nepadarė, prasilenkia su elementaria logika. Paskelbus informaciją, jog šalia D. Kedžio kūno rastas ginklas, iš kurio nušauti asmenys, ir ant to ginklo yra D. Kedžio DNR pėdsakai, tai protingai mąstančiam asmeniui po tokios R. Petrausko pateiktos informacijos spaudos konferencijoje būtų galima padaryti tik vieną išvadą – žudė D. Kedys. O tai kartu yra ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimas.
Nutarime nurodyti motyvai, kad nors ir buvo suklysta teikiant informaciją, tačiau tai neduoda pagrindo teigti, kad tai buvo padaryta tyčia, nes kaip minėta, ši klaida įsivėlė skelbiant įvairią informaciją apie rastus pėdsakus ir J. Furmanavičiaus bei V. Naruševičienės nužudymo byloje, ir byloje D. Kedžio mirties priežasčiai bei aplinkybėms nustatyti. Šiomis aplinkybėmis išsakyti R. Petrausko teiginiai, kuriuos vėliau Generalinė prokuratūra paneigė, negali būti laikytini D. Kedžio šmeižtu ar jo įžeidimu, laikytini nepagrįstais.
Logiškai mąstant, prokuroras R. Petrauskas galėjo suklysti tik tuo atveju, jei J. Furmanavičiaus ir V. Naruševičienės nužudymo byloje iki 2010 m. balandžio 22 d. jau buvo atliktas tyrimas ir duota išvada dėl D. Kedžio DNR pėdsakų.
Tačiau tai neįmanoma, nes D. Kedžio mirties byloje yra Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Identifikavimo valdybos viršininko Sigito Sinkevičiaus 2010-04-23 pranešimas Kauno rajono policijos komisariatui, kad neatpažinto vyriškos lyties lavono, rasto 2010-04-17 Kauno rajone, Samylų sen., Šlienavos kaime, prie Kauno marių, rankų pirštų atspaudai buvo patikrinti Lietuvos policijos duomenų registre, patikrinimo metu šio lavono asmenybė nenustatyta.
Atsižvelgdami į nurodytas aplinkybes manome, kad 2011-01-06 Generalinės prokuratūros prokuroro D. Alinsko nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 str. 2 d. ir LR BK 155 str. 1 d. padarymo, negali būti laikomas nei pagrįstu, nei teisėtu ir turi būti panaikintas.
Vadovaudamasi išdėstytu ir LR BPK 2, 166, 168 str.
P R A Š O M E :
Panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro Dariaus Alinsko 2011 m. sausio 6 d. nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d., 155 str. 1 d. bei 283 str. 1 d. padarymo ir perduoti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo prokuratūrai svarstyti iš naujo.
EKSPERTAI.EU
P.S. Iš LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO PATVIRTINIMO IR ĮSIGALIOJIMO ĮSTATYMO:
154 straipsnis. Šmeižimas
2. Tas, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
155 straipsnis. Įžeidimas
1. Tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
283 straipsnis. Riaušės
1. Tas, kas organizavo ar išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, taip pat tas, kas riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ar kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
2. Tas, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
155 straipsnis. Įžeidimas
1. Tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
283 straipsnis. Riaušės
1. Tas, kas organizavo ar išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip šiurkščiai pažeisti viešąją tvarką, taip pat tas, kas riaušių metu smurtavo, niokojo turtą ar kitaip šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
